Greitasis pažintys salem oregon, „Čili pica“ verslo virtuvė. Spec. transporto įrengimas. Korepetitoriai. | vlog37

Teko pasirinkti mažesnę blogybę — Ameriką, ypač kai buvau girdėjęs, kad keletas lietuvių ten jau mokosi kunigų seminarijose [ Tiesiai pasakysiu - savo 61 darbo tu nemėgai, nemokėjai jo dirbti, o ir nenorėjai.

Man tave čia Dievas siuntė, Tik mane ne tau!

pazintys :DD

JONAS AISTIS I Kalbėk man, Tūla, kuždėk man, kai žara vis raudoniau nutvieskia aukštas, jau ir taip raudonas, Bernardinų sienas, kai po visais savo tiltais tarsi lava kunkuliuoja Vilnelė, o aršiausi čia, ties Bernardinais, kai reti praeiviai, išvydę sunkų lietaus debesį, paspaudžia žingsnį ir baugiai gręžiodamiesi skuba į savo miestiškas urvus, kai debesis kybo jau visai arti - virSum Bekešo ir Panoniečio kalno, virš tamsiai raudonos skardžio atodangos, - kalbėk ir sakyk, kas beprimins mums limpamą kaip užkrečiama liga meilę, taip ir neišrėktą viduržiemio kiemuos, užtat neapdrabstytą miesto purvais - tokią pavėluotą ir niekam nereikalingą, - nereikalingą net šitai liūčiai pasiruošusiai gatvei, senų medžių guotui ant kranto, net žarai, nutvieskusiai Bernardinus, ir greitasis pažintys salem oregon vis artėjančiam debesiui, kuris jau sustojo virš pilkšvo Bekešo bokštelio, kas, na sakyk, kas?

Sakyk man, Tula, sakyk, nes tu viena tegali atsakyti į tuos tarsi anas debesis pakibusius greitasis pažintys salem oregon - tik tu, nes gamta mieste vienintelis pažinčių renginys londonas truputėlį netikra - pernelyg iškilminga ar ką?

Dar ne dekoracija, ne muliažas, ne butaforija, 7 bet jau ir ne gamta. Sakau tau. Užlūžusį, šleivą šešėlį metu ir ant Bekešo bei jo karvedžio Vadušo Panoniečio kalno, kur tebekybo ir tas grasus, audros dulkių pritvinkęs debesis Tavo būstas, Tula, prikabinėtas greitasis pažintys salem oregon paveikslų, kuriuose pelija duona ir ganosi romių gyvulių bandos, jis užverstas dėžėmis su knygomis, reprodukcijų aplankais, visokiausiais užrašais, drabužiais, dėžėmis su balsais ir prisiminimais, būstas, kur dažnai užspringsta vandentiekis ir kurio paveiksluose senuose bokaluose slūgso į rudus kristalus sustingęs vynas; aš ateinu į tavo vos pravertas sausas lūpas, už kaip sužinoti ar jūsų sutraiškyti pažintys kažkas juoduoja burnos ertmė - ten, ten slepiasi lėtai, kone skieme- 8 illmis tariami tavo žodžiai - visi jie svarbūs tik man, kalbėk, TUla: jie juk kyla iš pačios glūdumos, iš visų vietų, esančiųtavo plokščiame, kantriame, stingulio, kančios, ligų ir abejingumo nualintame kūne Kalbėk man, Tūla, pasakok ir primink, kuždėk, kai aš ateinu Vidurnaktį, patikliai amsint senamiesčio šunims, kai kertu Vaiduoklišką Olandų gatvės magistralę ir pro Filaretų gatveles kiemelius it šmėkla išnyru Polocko tiesėje ties Bernardinų kapinėmis, - visas šis nejaukus pasaulėlis siejasi tik su tavim, Tūla, ir Bernardinais, nors jų seniausiai nebėr Savo pėdomis patižusiame sniege tarsi braižydamas llo kvartalo topografinį žemėlapį, pro šunturgį, vaistinę, žuvies ir batų krautuves leidžiuosi pas tave, leidžiuosi ir išnyru ant ledinio Vilnelės kranto, o visa senoji miesto dalis, mėnulio nutvieksta, iš tikrųjų panaši į greitasis pažintys salem oregon miesto planą, kruopščiai nubraižytą ir nuspalvintą kažkokios aukštesnės esybės Jau čia aš, jau čia, o virš Bekešo kalno tebekybo anas dukslus debesis, tikriausiai jau sustingęs į padą, sukietėjęs kaip pilka betono plokštė - iš kitados skaidrių lietaus lašų jis jau virto kūnišku negandos pranašu, o aš einu pas tave, nebodamas ne tik žvarbos, bet ir nevilties, vėlaus meto, prie tilto turėklų Stovinčio aklo žmogaus su mėlynais akiniais; jau nebeįžiūrėdamas tiltų, žengiau į putojantį, dūstantį vandenį ir slidinėdamas nugludintais akmenimis ropščiuosi į tavąjį, Tula, krantą, ir man atrodo, kad virš mano galvos sumėlynuoja didžiulis alyvų keras, - skinu ir laikau rankose po purią kaip švarus baltas debesis alyvų puokštę - svaiginančią, garbanotą, lcupiną gyvybės, varvančią sidabrinėmis čiurkšlėmis - ir 9 svyruodamas iš nuovargio einu baltas dvivėres duris, ant kurių kabo kulkų išvarpyta mėlyna pašto dėžė, ir jau esu, Tūla, vos už kelių žingsnių nuo tavęs, tavo kimaus balso, kūno skaidulų, slapčiausių tavo kertelių Virpteli mano juslios, miesto išdirgintos šnervės, bet aš jau nebeturiu atsarginių išėjimų, neturiu atsarginių jausmų, atsarginių dalių savo netobulam šikšnosparnio kūneliui, gal todėl tokia trumpa - svaigi ir greitasis pažintys salem oregon - mano meilė, kuri nebegali nei ko prarasti, nei ko užkariauti; todėl drauge su alyvomis aš budžiu palubėje virš tavo negilaus guolio, regiu, 10 kfllp tu per niūrų miegą atmeti ranką, kaip atsidengia virpantis širdies plotas, ir tada, tada visai netikėtai melsva alyvų k e k ė su dviem žaliais lapais nukrenta tau ant krūtinės - aš lUmojuoju šikšniniais sparneliais, ir alyvos jau krenta kaip lietus - kekėmis, pluoštais, šakelėmis: violetinės, greitasis pažintys salem oregon, lukepusios į žiedų krešulius, švelnios alyvos, žinai, tokios pražysta ir nužysta sulaukėjusiuose užmiesčio sodeliuose, kur kitados stovėjo sodybos - pamiškėse, ant jau sueižėjusių pamatų Krenta alyvos, sūkuriuodamos šaltam ore, apskleisdamos lledais tavo plaukus, krenta į tavo neišverktas ašaras, limpa prie tavo vos verslo pažinčių politika greitasis pažintys salem oregon, sruogom vyniojasi aplink tavo ploną kaklą, aptemsta ant tavo pilvo, apkrenta patalą, grindis, dėžes su dulkėtais aplankais ir prisiminimais, leidžiasi j ąsotį su nakčiai paliktu vandeniu, o kitos kekės, puokštelės, liedai, neradę kur nutūpti, greitasis pažintys salem oregon pasūkuriuoja, o paskui jau suyra į mažytes žvaigždes, taip panašias į fantastiškus jūrų gelmių gyvūnus.

O aš neriu į tamsą ir skaudžiai atsimušu į langą - tikram šikšnosparniui niekada taip neatsitiktų! Niekas nemato, kur jis varva O kurgi? Juodas kraujas varva ant tavo patalo, prasisunkia nenorom pro audeklą ir jau kapsi ant juodos klinkerio plytos po tavo amžinuoju guoliu, Tūla, Tūla Gulėdamas aukštielninkas ant pilkšvos palangės, aš dar pamatau, kad debesis užgulęs Bekešo kalną staiga krusteli ir švilpdamas neregėtu greičiu pasileidžia tiesiai į namus su absida ant Vilnelės kranto, tiesiai į mus, į tave, Tūla, į mane H II Anuo metu Tula gyveno tarp dviejų tiltelių - dengto, modernaus, vedančio į buvusio Tūlos instituto duris, ir greitasis pažintys salem oregon, betoninio, ties senuoju Bernardinų vienuolynu.

suteikiant savo numerį internetu sms

Ir j savo nuomojamą būstą, ir į parūkavusį miestą Tūla vaikštinėdavo pastaruoju - institute reikalų ji nebeturėjo. Ir aš į tamsias Užupio įsčias traukdavau tik betoniniu - ilgai nė neįtariau, kad vieninteliame tarp tų dviejų tvirtų palyginti visai naujų tiltų stūksančiame greitasis pažintys salem oregon greitasis pažintys salem oregon abside glaustosi ji, Tula, - šmėsčioja čia rytais ir vakarais, vedžiojasi svečius - skustagalvius ir žandenuotus tapytojus ar į nusilaupiusias freskas panašias savo bičiules, irgi menų gerbėjas Dengtasis tiltelis iš tolo atrodydavo netgi prašmatniai; darganoj ant matydavau, kaip ant jo sustingsta jaunos poros su plačiais apsiaustais ir siaurutėm vos virš kulkšnių kelnėm.

Andai juo dar pūškuodavo masyvios savivartės - tiltelį Valdžia sugalvojo ne plebėjų ir lindynių laikytojų patogumui, p tam, kad statant menų rūmus būtų arčiau vežioti plytas, rmatūrą, plokštes.

Hotel Sogo Pasay Rotonda Manila Filipinai - didžiausios nuolaidos

Viską, ko tik reikėjo meno. Bet nusėdo statybos dulkės, nuslopo ir naujakurysčių kvapai - vėl užkvipo suodžiais, pamuilėm, greitasis pažintys salem oregon ir vos VOS - Užupio alyvom. Varnalėšos juk nekvepia, po virtinės metų pasakys man Tūla, mudu gulėsim varnalėšose už instituto, spjaudydami į vandenį ir žvaigždes, viskas bus išgerta, 0 ašarų ir kraujo aš negeriu! Ir dar dantimis aš irgi nebegriešiu, žinok!

Kazys Binkis - 2 psl. - Rašto darbas - baltkalis.lt

O gal ir ne taip. Gal tik Uždėsiu savo dumbliną plaštaką ant jos varliško, katiško ar Jriežiško pilvo, ir tie penki mano pirštai - visas išsekęs delnas - taip ir susigers, liks įsispaudęs į jos plokščią kūną iki pat mirties, o ir po mirties O gal lr ten nebe. Gal nebe.

dalykų kuriuos reikia užduoti vaikinas o pažintys

Bė galo sunku man vynioti šitą prikepusį tvarstį nuo tų metų medžių, krūmų, kalvų, nuo žmonių amaro. Skusti kruviną tinką ir baltinti skliautą virš Bekešo bokštelio. Ne mano jėgoms toks darbas, ne mano ir rūpestis, nes laikas, įstrigęs tarp Tūlos šonkaulių, pakibęs anų laikų voratinkliuose, įsisukęs į jos siūlų ir adatų dėžutes, jos suknių ir švarkelių klostes, sudulkęs jos dėžėse su naiviais piešiniais, ir kruopščiai rašytu sapnų sąsiuviniu, jau nebe mano, nebe jos rafinuotų skustagalvių ir freskaveidžių bičiulių mėšlun- 13 gio tąsomais ar dirbtinai sudvasintais būsimųjų valdininkų ir savižudžių veidais, netgi ne to apsišaukėlio litografo bespalvėm blakstienom ir baltais kaip virta druska plaukais.

Užsakykite Hotel Sogo Pasay Rotonda

Mostelėjau taip damas į ilgąjį vienuolyną už jos sukumpusių pečių. Gynau, kaipgi, netikėtai atsiliepė lietuvė moteris, o ką? Jis, rodos, neblogai mokėsi gimnazijoje, pjovė popiermalkes Vokietijoje, Vargo nukakęs į Ameriką - iš pradžių, žinoma, kaip ir visi dipukai.

Bet padūsaut prie vienuolyno Zigmas nebuvo atėjęs. Taigi Florijonas ir Zigmas, tikrų tikriausi mano pusbroliai - jiedu dar atmena niekad mano nematytą senelį Aleklandrą, kuris metais susmuko prie šulinio ir daugiau ' nebeatsikėlė - į savo prieblandoje skendinčią gimnaziją skubėdavo kitu tilteliu, jis ir šiandien stovi - rimtas, tvirtas, caro laikų ketaus turėklais ir amžinom, tašytų akmenų krantinėlėm abipus. Jei kartais skubi iš senamiesčio pusės, tai perlėkęs iltą tiltą iškart atsiduri Malūnų gatvėje, šmurkšt pro arką - 15 ir jau namie.

„Čili pica“ verslo virtuvė. Spec. transporto įrengimas. Korepetitoriai. | vlog37

Pakeliui tebestūkso beveik apvalus Pilsudskio laikų elektros transformatorius - o gal ten pilsudskinė telefono pastotė? Graži cerkvė, nors ir sunki kaip turgaus imtynininkas, esu stovėjęs prie didžiulio jos ikonostaso, traukęs į šnerves jos aitrius smilkalus, o Tūla tampė skverną ir kuždėjo: einam iš čia, einam, žiūrėk, senės jau murma, šnairuoja greitasis pažintys salem oregon mus, einam Nei kas šnairavo, nei ką, išėjom tuomet laukan, patraukėm paupiu, aš vis ramsčiausi į metalinius turėklus - ne tilto, krantinės; tokius dar galit pamatyti prie Arsenalo ir ties dengtuoju tiltu - geri, mieli turėklai, kai kojos slysta ir pinasi, kaip gera uždėti ant jų įkaitusius delnus ir uosti nebe prismilkytą šaltą orą, o dusinantį vėjo šuorą Tokie pat turėklai, tik kitapus Vilnelės, tamsavo ir už Tūlos langų, ji jau gyveno pas Petrylą, name su apside, tik taip retai mudu pro tuos langus pažvelgdavom, bet žvilgtelėję pirmučiausia išvysdavom besilydančią žarose, masyvią tarsi aukštakrosnė Bernardinų bažnyčią - tuomet ėjo gal penkti metai, kad mano tolimas bičiulis juodabarzdis Jurgis dengė jos stogą blyškiom kaip raudonoji vėliava virš partijos komiteto čerpėm.

Jurgis buvo ne stogdengys, ne, darbų vykdytojas, jis stovėdavo žemai ir užvertęs stambią, uždėtą ant kresno kūno galvą šaukdavo: ei! Dar ne pietūs, kur lipat?! Jurgi, sakydavau, kai su juo ir jo darbininkėliais ankštoje kontoroje po krištoliniais skliautais degtinę užsikąsdavom kilkėmis pomidorų padaže, Jurgi, ką tu sau manai, šitaip voliodamas 16 rnių?

Išvardykite Amerikos valstijas. Nuostabiausios JAV valstijos. Bendra informacija apie šalį

Tamsus, barzdotas ir niūrus kaip Kasparas Bekešas gis nė nešyptelėdavo, neimdavo verkšlenti, kad nėra pini, kad meistrai niekam tikę, o šitie - jis parodydavo jaunus "gdengius-latrai!. Išgerk, išgerk, tau dabar eilė, tiksumuriavo, ainam, vyrai! Jurgis jau buvo paženklintas vaškiniu Ities antspaudu, nejau pats šito nesuvokė?

Toks ženklus "o tasai šaltas vaškas jo rusvam veide Gal nenorėjo nuSti? KiekVVienąkart stabtelėdavau ten, aikštelėje šalia senojo korpuso, jfgl buvusio vienuolyno - saulėtą dieną mirgėdavo visas vos Užmatomas miestas, bet akys pačios tučtuojau susirasdavo ftudoną Bernardinų stogą - jis buvo artimas mano ir Tūlos kaimynas, jį dengė velionis barzdyla Jurgis.

  1. Nemokamai Pažintys Canton, Ohio « Didžiausia suaugusiųjų pažinčių patirtis pasaulyje
  2. Šiaurės Atėnai » Drama

Jurgis mirė, o per kitus aštuonerius metus jo darbininkėliai taip išdraskė bažnyčios sienas, taip išgremžė jas - tas darbas vadinosi zondavimu! O juk žaliais aliejiniais dažais kone metrinėmis raidėmis aš tuomet - girtas, žinoma, - užrašiau jos vardą, neva išvertęs jį į kažkokią svetimą kalbą - THULLA! Kas tada išlupo iš mano rankos teptuėmė plūstis?

Bene pats Jurgis? Gal tu, velnie, žinai, ką dabar veikia Tūla?

Prie uždarytų vartų Staigus bėgimas Amerikon « Žemaičių didžiojo vyskupo Valančiaus prisiminimai dar buvo gyvi, kai Juras mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Žmonės buvo dar išlaikę Blaivybės draugijas, prisiminė vyskupo lietuviškąsias mokyklas, o draudžiamąsias knygas mažas Pranciškus dar pats skaitinėjo. Visa tai jį pririšo prie tautinio ir kultūrinio darbo ». Simas Sužiedėlis, Su kryžium in knyga Darbininkas,

Chtoniškojo pasaulio gyventojas, senas idiotas, nors šiaip - labai mielas padaras ant metalinių durų ringės Ar žinai ką nors? Kitados nubudęs naktį, gurkštelėjęs nudūkusio alaus, pro Aurelitos Bonopartovnos langą aš matydavau tik ramų ir švelnų šventos Panos Marijos Ramintojos bažnyčios siluetą pačią bokšto smailumą ir dalį grakštaus bokšto.

Man tave čia Dievas siuntė, Tik mane ne tau!

Aurelita Bonopartovna miegodavo kitame kambaryje su savo mažamete dukrele Eva Gerbertovna, o jųdviejų senelė ir motina Helena Bžostovska naktimis gerdavo virintu vandeniu skiestą raudoną vyną, klausydavosi Pendereckio ir Vivaldžio plokštelių ir virtuvėje iš liepinių pliauskų iki aušros skaptuodavo piktos fantazijos kupinas apeigines kaukes - Užgavėnių, japonų ir Užupio gyventojų Bet ne, gal aš ir prasimanau. Tikra tik viena: nubudęs naktį iškart išvysdavau trinavės bažnytėlės bokštą - žinojau mat, kad ji trinavė.

Jis būdavo ryškus net tamsiausiam danguje.

dalykų pasakyti savo anketos

Žinojau dar daugiau - šalia Panos Marijos Ramintojos seniai nebegyvena senė Daševska su savo paleistuvėm dukrom bei pamišėliu sūnum Tadeku, kuris išprotėjo tą diena, kai prakišo atviro ringo finalą Filharmonijos salėje, - jį paliko ne tik sužadėtinė Angonita Brandys, bet ir visi bičiuliai bei sugėrovai Tai atsitiko metais, iškart po XX kompartijos suvažiavimo - pasakodama apie tą įvykį man ir mano kolegai Teodorui fon Četrui, pani Daševska suvažiavimą būtinai paminėdavo.

Ji pati buvo tuomet salė- 18 tad nenuostabu, kad prisiminus sumuštą kaip obuolys ų - jį dar kažkas prilupo rūbinėje kovoms pasibaigus, 3sios balsas kaskart virptelėdavo.

ManoMUZIKA | baltkalis.lt

Zofija, priemiesčių "kanešė ir didžioji žergena, brolio pamišimą suvokė visai »ip: Tadekas, girdi, išdurnėjęs nuo odekolono ir acetoni'ų klijų kalėjime, patys matot, koks išgeltęs, koks sukata! Jaunystėje Zosia, teisybė, buvo graži kaip bažnytinis paveiksliukas - rodė nuotraukas! Zosia mėgdavo užeiti į mūsų gėlėta kartūno pala nuo dvokiančios virtuvės atitvertą kambarėlį, prisėsti ant girgždančios taburetės ir, dūmindama papirosą, leistis į prisiminimus.

Mudu su Četru bandėm pripiršti ją Francui, gerai 19 įmitusiam ir nuolat moters trokštančiam romanistui, bet, išvydęs Zosią, Francas atatupstas pranyko duryse ir beveik niekad nebeužsukdavo į mūsų mebliuotą greitasis pažintys salem oregon, nors Zosia vis klausinėdavo: nū, gdie vaš etot usač? Jau praradęs Tūlą argi aš ją kada nors buvau įgijęs?

pua forumas pažintys aprašymą

Tai sužinojęs panūdau susirasti fon Četrą, nusipirkti butelį kitą geresniojo vyno ir ateiti į tą kiemą - visi Daševskiai, išskyrus nebent Marijaną ir jos vaikučius, buvo jau išmirę, - dar greitasis pažintys salem oregon pažvelgti į juodus langų rėmus, per stebuklą išlikusią varinę durų rankeną ir bent pabandyti įsivaizduoti genijaus siluetą tarpuvartėje ar spaudžiantį tą rankeną Bet Teodoras kaip tyčia buvo išvykęs į Vieną - vyną Daševskių palangėje išmaukiau su kažkokiu nušašusiu vyru Pani, menu, tuoj sunerimo - šitas užrašas, 20 tarsi įrodo mūsų pretenzijas ar netgi kėslus į jos būstą!

Net nežinau, ar kada :g dar buvau sutikęs mielesnį žmogų. Senoji kaipmat atlyžo - dobrze, dobrze!

Category: Pažinčių Pokalbiai

Irusi dar stiklą, ji ėmė negražiai kikenti ir kibti prie dėdės "inso, tarsi jai būtų ne septyniasdešimt, o šešiolika Greitasis pažintys salem oregon, kaip ir mes, nenujautė. Beje, jei genijus tikrai čia gyveno, tai nebent didžiajame salone, kur mūsų Ulkais su katėm ir murzinais vaikais pritiesusi čiužinių ant grindų miegojo pani Daševska, jos dukros, nepažįstami vyfilkiai tatuiruotom krūtinėm, o trumpam sugrįžęs iš kalėjimo ar beprotnamio kurį laiką dūkdavo ir Tadekas, nevykėlis metų boksininkas Ir mergos?

Durys juk būdavo atviros dienąnakt, net savo lovutėje neretai rasdavau visiškai nepažįstamus vyrus ir moteris, pani sakydavo - jie trumpam! O pas mus, pasakiau Tūlai, jei nori žinot, užsukdavo tik trys dainuojančios anglistės - Atas, Portas ir Aramis - santūrios, švarios merginos.

Arba tik pasiklausydavom Vandos Stankaus dainelių - ir sudie!

Užsirūkęs nakčia prie Aurelitos Bonopartovnos rausvo lango, nuklysdavau daug metų atgalios; pragyvenus mieste ketvirtį amžiaus, beveik kiekvienoje kertelėje lieka tavo žvilgsnių, žingsnių, tavo dulkių ir nuosėdų Bet bažnyčios!

Už viską svarbiau bažnyčios, jos bent priverčia tave užversti galvą į viršų, o viršuje visados dangus žemas, šėmas, parūkavęs, tačiau dangus. Kai regiu šitą kriokiantį, pasruvusį krauju, pilną žiurkių ir žmonių - valkatų, vargšų, ligonių, invalidų, dvasios ubagų kvartalą esame tik silpni padarai, mėgdavo pabrėžti dėdė Hansas, nėra ko drovėtis savo menkumo, fiziologijos ir iš nepažįstamų protėvių paveldėtų ydų!

Užtat bažnyčios. Jos jei ir nepriversdavo suklupti ir sudėti pamaldžiai rankas, tai bent, jau sakiau, pakeldavo mano akis aukštyn; anuo metu tai buvo labai daug, bent man.

ManoMUZIKA

Buvau emocionaliosios Aurelitos uždą, - kaip ir visos emancipuotų moterų užgaidos, trumlikė ir tučtuojau pamirštama. Mudu su Aureli ta nė nebojom taupyti savęs - siautėm kaip bepročiai, gyvenom 'arą naktinį gyvenimą, beveik uždarą dienos gyvenimą, ir : vakarai būdavo atviri nuoširdiems, bet lėkštiems pokal»ms, atsitiktiniams svečiams, gerajam vynui Tomis jkflidriomis, neatsiejama pažintys Užupio naktimis, žvelgdamas f r o Aurelitos Bonopartovnos langą - gelsvų plytų namas Itovėjo ant kalno - aš vis dažniau pagalvodavau: kaprizai tuoj pasibaigs, reikia palengvinti jų dalią - Aurelitos ir na.

Helena Bžostovska pati išneš mano knygas į malkinę, gal net padovanos kokią kaukę Jo čia visur pilna! Juk jis ir fotografas, ne tik litografas. Mišustinas jo pavardė ar Jevgrafovas? Naktį tik nujausdavau, kaip ji arti - už klevų, gatvės nuolydžio, pasišiaušusių čerpių Dieną aš ją pamiršdavau, nors kaip tik Bartlomiejaus bažnytėlėje esu nakvojęs, gėręs ten su Aurelita tokajų - paskui ji paliko mane vieną: slankiojau po nebaigtų statulų pristatytas navas - čia triūsė stovyldirbiai