Ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami

Vis dėlto pokyčiai kartais labai naudingi. Pagal Aristotelį, asociacija yra įgimta psichinės būsenos galia, leidžianti valdyti ankstesnių patyrimų neišreikštus likučius ir juos atgaminti.

Kas tad yra žmogus gamtoje? Bekraštybės atžvilgiu - niekas, nieko atžvilgiu - viskas: vidurys tarp nieko ir visko. Žmogus tėra subjektas be malonės, pilnas įgimtų ir neišdildomų klaidų. Niekas jam neparodo tiesos.

Viskas jį apgauna. Šiedu tiesos šaltiniai, protas ir pojūčiai, negana to, kad abu nepatikimi, dar ir vienas kitą apgaudinėja. Pojūčiai apgaudinėja protą klaidingomis regimybėmis, bet šią apgaulę savo ruožtu patiria iš jo.

Kaip atpažinti stresą ir su juo kovoti?

Protas atsikeršija. Žmogaus sielos aistros trikdo pojūčius ir sukelia klaidingus įspūdžius.

Darbui reikia ne tik gebėjimo ir žinojimo - dar ir kantrybės. Johann Wolfgang von Goethe Kas mums trukdo keistis? Ir kiek kartų kitą dieną atsikėlėte, gyvenote įprastai, o vakare prisiminėte planuotus, bet neįgyvendintus pažadus? Gamta sukūrė žmogaus smegenis taip, kad pastovumą suvoktume kaip malonų ir saugų gyvenimo būdą. Vis dėlto pokyčiai kartais labai naudingi.

Abu lenktyniaudami meluoja ir vienas kitą apgaudinėja. Be abejo, turėti daug trūkumų yra blogybė. Bet dar didesnė blogybė jų turėti ir nenorėti pripažinti, nes tai prideda dar vieną trūkumą - savavališką iliuziją Tad žmogaus gyvenimas tėra nuolatinė iliuzija: vienas kito greitasis pažintys verksopas ir vieno kitam meilikavimas. Niekas apie mus mums dalyvaujant nekalba taip, kaip kalba mums nesant.

  1. Pažintys kada turėčiau duoti savo numerį
  2. Kas mums trukdo keistis? - Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
  3. Pažinčių terminologija
  4. Talentų vadyba - naujos kartos lyderystė 16 birželis Karjera Autorius: Ina Savickienė, Personalo brokerių centras Kaip išlaisvinti savo talentą Žmogus, kuris atskleidžia savo talentą ir aktyvios valios pastangomis jį nukreipia visiems naudinga linkme, nusipelno didžiausios pagarbos ir stovi ant aukščiausio socialinių rangų hierarchijos laiptelio — net aukščiau už imperatorių ar kitą valdžios asmenį.
  5. Ką Biblija sako apie dvasios pažinimas | Biblijos teminė rodyklė
  6. baltkalis.lt | html2print

Tarp žmonių esanti vienybė pagrįsta vien šia tarpusavio apgaule. Maža teišliktų draugysčių, jei kiekvienas žinotų, ką apie jį draugas sako už akių, nors tada kalba nuoširdžiai ir neįsiaistrinęs.

Tad žmogus tėra maskuotė, melas ir veidmainystė tiek prieš save patį, tiek prieš kitus. Jie nenori, kad jam būtų sakoma tiesa, ir vengia ją sakyti kitiems. Šie polinkiai, taip nutolę nuo teisingumo ir proto, iš prigimties yra įsišakniję žmogaus širdyje.

Mes nesitenkiname gyvenimu, kurį turime savyje ir ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami pačių būtyje: norime gyventi kitų įsivaizduoto gyvenimo idėjoje, todėl stengiamės pasirodyti. Be atvangos plušame, siekdami pagražinti ir išsaugoti savo įsivaizduojamą būtį ir apleidžiame tikrąją. Jei turime arba ramumo, arba didžiadvasiškumo, arba ištikimybės, stropiai žiūrime, kad kiti apie tai žinotų, kad tos dorybės būtų pridėtos prie tos kitos įsivaizduotos mūsų būties, mes jas veikiau atskirtume nuo savęs, norėdami susieti su kita būtimi.

Mes mielai būtume bailiai, kad tik įgytume narsuolių vardą. Tai aiškiai rodo, kad mūsų savoji būtis yra niekas, kad nesame patenkinti viena be kitos ir dažnai vieną iškeičiame į kitą! Smalsumas tėra tuštybė. Dažniausiai norime žinoti tik tam, kad apie tai kalbėtume.

ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami

Žmonės, negalėdami išgydyti mirties, skurdo, tamsumo, nusprendė apie tai negalvoti, idant būtų laimingi. Žmonės niekina religiją, jos nekenčia ir bijo, kad ji nebūtų tikra. Norint tai pataisyti, reikia pirmiausia parodyti, jog religija nepriešinga protui, jog yra gerbtina, ir įkvėpti jai pagarbą.

Tada padaryti ją mylėtina ir taip sukelti gerųjų žmonių troškimą, kad ji būtų tikra.

ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami

Pagaliau reikia parodyti, jog ji yra tikra. Gerbtina, nes gerai pažino žmogų. Mylėtina, nes žada tikrąjį gėrį. Kokiu pagrindu jie gali sakyti, kad neįmanoma keltis iš numirusiųjų?

Kas sunkiau: gimti ar prisikelti; kad būtų, ko niekada nebuvo, ar kad iš naujo būtų, kas jau kartą buvo? Ar sunkiau į būtį ateiti, ar į ją grįžti? Dėl pripratimo viena mums atrodo lengva, o kita dėl nepripratimo atrodo negalima. Yra trejopai nusiteikusių žmonių: vieni tarnauja Dievui, būdami jį radę; kiti mėgina jo ieškoti, būdami Dievo neradę; treti gyvena nei jo ieškodami, nei būdami jį radę.

ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami

Pirmieji yra protingi ir laimingi, paskutinieji - kvaili ir nelaimingi, viduriniai nelaimingi ir protingi. Paskutinis proto žingsnis - tai pripažinimas, kad esama daugybės jį pranokstančių dalykų.

Jis yra silpnas, jei neišgali to pažinti. Reikia žinoti, kas abejotina, kas teigtina, kada nusileisti.

ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami

Kas to nedaro, tas nesupranta proto galios. Nuolankumas ir proto naudojimas - tai sudaro tikrą krikščioniškumą. Niekas taip nedera su protu, kaip šis proto atsisakymas. Jei viską palenksime protui, mūsų religija nebeturės nieko paslaptingo ir antgamtiško.

Jei pažeisime proto dėsnius, mūsų religija bus absurdiška ir juokinga. Mes pažįstame tiesą ne tik protu, bet dar ir širdimi.

Šiuo antruoju būdu mes pažįstame pradus ir čia visai neprisidedantis samprotavimas veltui bando su jais kovoti. Skeptikai, padarę tai savo tikslu, vargsta veltui.

Kas mums trukdo keistis?

Mes žinome, jog nesusapnuojame. Nors to nepajėgiame įrodyti protu, šis nepajėgumas įrodo vien mūsų proto silpnumą, bet ne viso mūsų pažinimo netikrumą, kaip jie tvirtina. Juk pradų pažinimas - kaip antai, kad yra erdvė, laikas, judėjimas, skaičius - yra toks pat tvirtas, kaip bet koks kitas, pasiekiamas protavimu.

Kaip tik šiuo širdies ir instinkto pažinimu protas turi remtis ir grįsti kiekvieną savo išmąstymą.

ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami

Žmonių pažinimas esti dviejų rūšių: vieni yra nuolankios širdies ir mėgsta nusižeminti, nesvarbu, koks būtų jų proto lygis, aukštas ar žemas; kiti turi pakankamai proto matyti tiesą, nesvarbu, kokių jie sutiktų priešybių.

Teisingumas be galios yra bejėgis, galia be ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami - tironiška. Turtų savybė - būti dosniai dalijamiems. Mokslai turi du kraštutinumus, kurie susiliečia.

„Žmogus tėra nendrė... mąstanti nendrė...“ (I)

Vienas yra visiškas prigimtas nežinojimas, būdingas visiems žmonėms nuo gimimo. Kitas kraštutinumas pasiekiamas didžių sielų, kai perėjusios visa, ką žmonės gali žinoti, pamato nežinančios nieko ir patenka į tą patį nežinojimą, iš kurio išėjo.

Tačiau tai mokslingas nežinojimas, pažįstantis save. O stovintys tarp šių dviejų, išėjusieji iš prigimto nežinojimo ir nepajėgę pasiekti ano kito, yra truputį paragavę savim pasitikinčio mokslo ir laiko save gudruoliais. Šitokie neša pasauliui bėdas ir apie viską sprendžia netinkamai.

Talentų vadyba - naujos kartos lyderystė

Pasaulio veidą nustato paprasti žmonės ir išminčiai, o anie pusmoksliai paprastus niekina ir yra niekinami. Anie apie viską sprendžia netinkamai, o paprasti žmonės sveikai. Žmogus tėra nendrė, silpniausia gamtoje.

Tačiau tai mąstanti nendrė Tad visą mūsų kilnumą sudaro mąstymas.

Ką vertėtų žinoti ieškant antrosios pusės?

Juo turime save kelti, ne erdve ir laiko tėkme, kurių negalime pripildyti. Tad stenkimės tinkamai mąstyti: tai dorovės principas.

Visa žmogaus didybė glūdi mąstyme. Savo prigimtimi mąstymas yra nuostabus ir nepalyginamas. Jis turėtų turėti keistų trūkumų, idant taptų niekingas.

ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami

Ir iš tiesų jis turi tokių trūkumų, kad nieko nebėra juokingiau. Koks jis didis savo prigimtimi! Koks menkas savo trūkumais! Ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami didybė yra didi tuo, kad jis žino esąs skurdus.

Medis nežino, kad jis skurdus. Tad būti skurdžiam reiškia žinoti save esant skurdų, bet žinoti save esant skurdų yra didinga. Visi žmonės siekia būti laimingi - visi be išimties, nors ir kaip skirtųsi naudojamos priemonės, siekia šio tikslo O vis dėlto ir per tokią daugybę metų niekada niekas be tikėjimo nepasiekė to taško, į kurį visi be paliovos žvelgia.

Visi skundžiasi: princai ir valdiniai, kilmingi ir nekilmingi, seni ir jauni, stiprūs ir silpni, mokyti ir nemokšos, sveiki ir ligoniai, iš visų kraštų, visų laikų, visokio amžiaus ir visokios padėties. Toks ilgas, pastovus ir vienodas išbandymas turėtų mus tvirtai įtikinti, kad nepajėgiame pasiekti gėrio savo pačių jėgomis, bet pavyzdys maža mus tepamoko Tad ką kita mums skelbia šis troškimas ir šis nepajėgumas, jei ne tai, kad žmogaus kadaise turėta tikros laimės, iš kurios dabar jam belikęs tik ženklas ir tuščias pėdsakas, kurį veltui bando pripildyti viskuo, kas jį supa, ieškodamas nesamuose daiktuose pagalbos, negaunamos iš esamų?

Bet jie visi negali patenkinti, nes ta bekraštė bedugnė gali būti pripildyta tik begalinio ir nekintamo tikslo, būtent paties Dievo.

Žmogaus didybė ir skurdas tokie akivaizdūs, ką reikia žinoti apie žmogų prieš jį pažindami tikroji religija būtinai turi mus mokyti, kad žmoguje yra ir koks nors svarbus didybės pradas, ir koks nors svarbus skurdo pradas.

Biblijos teminė rodyklė

Ji turi mums atskleisti šių stebinančių priešingybių pagrindą. Idant padarytų žmogų laimingą, tikroji religija turi jam parodyti, kad Dievas yra, kad mes privalome jį mylėti, kad mūsų tikroji palaima - būti jame, o mūsų vienintelis blogis - būti nuo jo atskirtiems. Ji turi pripažinti, kad esame pilni tamsybių, kurios neleidžia mums jo pažinti ir mylėti, kad dėl to, savo pareigų verčiami mylėti Dievą ir savo geidulių nuo jo kreipiami šalin, esame pilni neteisumo.

Ji turi mums parodyti, iš kur šis priešinimasis Dievui ir savo pačių gėriui.

Medžiagą surinko ir dėstė br. Carlo Bertagnin ofm čia pateikta medžiaga autoriaus neperžiūrėta Iš italų kalbos vertė br. Kiekvienas pažinimas turi visus šiuos lygmenis: Pirmasis pažinimo lygis yra jutiminis, jis veikia per klausą, regą, lytėjimą, skonį ir uoslę. Antrasis - intelektualinis, protinis, t. Protas, pagal turimą galvoje informaciją atkoduoja, atpažįsta daiktą pav.

Ji turi mums nurodyti vaistus nuo šių negalavimų ir priemones tiems vaistams įsigyti. Panagrinėkime šiuo požiūriu visas pasaulio religijas, ar yra kokia nors kita šalia krikščioniškosios, kuri šiuos reikalavimus patenkintų. Būtų buvę neteisinga, jei jis [Kristus] būtų pasirodęs aiškiai dievišku būdu, absoliučiai galinčiu įtikinti visus žmones.

Tačiau taip pat būtų buvę neteisinga, jei jis būtų atėjęs slaptai ir nebūtų pažintas nuoširdžiai jo ieškančių Pakanka šviesos tiems, kurie trokšta matyti, pakankamai tamsos tiems, kurie nusistatę priešingai.

Kad religija būtų tikra, ji turi pažinti mūsų prigimtį. Turi būti pažinusi jos didybę ir menkybę, taip pat vienos ir kitos priežastį. Kuri kita religija, išskyrus krikščionių, tai yra pažinusi? Jei žmogus niekada nebūtų buvęs sugadintas, tai nekaltas užtikrintai mėgautųsi tiesa ir palaima.